Prebiotikai ir probiotikai: kas tai ir kuo jie skiriasi?

Mūsų žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, vadinamų mikrobiota. Pastaruoju metu mokslininkai vis aktyviau stengiasi suprasti, kaip šie mikroorganizmai susiję su virškinimu, imunitetu, kūno mase ir net smegenų funkcijomis. Taip pat, kaip galime padėti savo mikrobiotai. Analizuojant tai, dažniausiai vartojami du terminai – prebiotikai ir probiotikai. Kas tai ir kuo jie skiriasi?

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai gyvos tos pačios arba labai artimos bakterijų rūšys, kurios natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, tik jos yra gaunamos iš išorės – su maistu arba maisto papildais.

Moksliniuose tyrimuose probiotikai siejami su:

• žarnyno mikrobiotos sudėties pokyčiais,

• žarnyno barjero funkcijos ir trumpos grandinės riebalų rūgščių gamybos palaikymu,

• tam tikrų imuninės sistemos rodiklių ir virškinimo pokyčiais. 

Pasak mokslininkų, probiotikų poveikis priklauso nuo konkrečios bakterijų padermės, jų kiekio, būklės ir vartojimo trukmės. Be to, ne visi probiotikai veikia vienodai ir ne visiems galimiems poveikiams yra pakankamai įrodymų. 

Kas yra prebiotikai?

Paprastai tariant, prebiotikai – tai „maistas“ gerosioms žarnyno bakterijoms.

Dažniausi prebiotikų tipai:

• inulinas,

• fruktooligosacharidai (FOS),

• galaktooligosacharidai (GOS) ir kitos nevirškinamos skaidulos.

Kokie produktai turi prebiotikų:

• svogūnai, česnakai, porai, topinambai, artišokai;

• bananai, obuoliai, avižos, kviečių sėlenos;

• ankštiniai (jei toleruojami);

• specialūs maisto papildai su prebiotinėmis skaidulomis.

Prebiotikai nesikaupia organizme – jie pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja mikrobiota, gamindama trumpos grandinės riebalų rūgštis (acetatą, propionatą, butiratą). Šios rūgštys siejamos su žarnyno ląstelių energijos šaltiniu, barjero funkcija ir tam tikrais medžiagų apykaitos bei imuninės sistemos procesais.

Pagrindiniai skirtumai tarp prebiotikų ir probiotikų

• Probiotikai – tai pačios gyvos bakterijos.

• Prebiotikai – tai medžiagos, kurios yra  naudingos žarnyno organizmams, arba kitaip tai –  gerųjų bakterijų maistas, dažniausiai  skaidulos ir kitos nevirškinamos medžiagos.

Probiotikų ir prebiotikų veikimo principas skiriasi:

• probiotikai tiesiogiai papildo žarnyno mikrobiotą naujais mikroorganizmais;

• prebiotikai padeda esamoms naudingoms bakterijoms daugintis ir būti aktyvioms. 

Tiek vienų, tiek kitų tikslas – sveikesnė ir geriau funkcionuojanti mikrobiota. 

Kaip teisingai pasirinkti?

Geriausias prebiotikų ir probiotikų šaltinis – tinkamas maistas. 

Norint gauti daugiau prebiotikų, rekomenduojama valgyti daugiau žalių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių produktų (jei toleruojami). 

Probiotikų rasite natūraliai fermentuotuose produktuose, pvz., raugintose daržovėse, fermentuotuose gėrimuose, jogurtuose su gyvomis bakterijomis.

Kitas šaltinis – maisto papildai. Reikėtų rinktis tokius, kuriuose aiškiai nurodytos bakterijų padermės ir gyvų mikroorganizmų kiekis. 

Svarbi ir produkto forma. Kapsulėse mikroorganizmai geriau apsaugomi nuo skrandžio rūgšties poveikio nei esantys skystyje. Įtakos turi ir tai ar probiotikai yra vieni ar kartu su prebiotikais.  Būtent prebiotikai padidina tikimybę, kad probiotikai lengviau įsitrauks į mikrobiotos procesus, o jų metabolinis aktyvumas bus didesnis. 

Sinbiotikai ir jų pranašumas

Probiotikų ir prebiotikų derinys vadinamas sinbiotiku. Jie sukuria palankesnę terpę bakterijoms bei turi didesnį mokrobiotos moduliavimo poveikį.  Pvz. Dr.Ohhira® produktuose be bakterijų yra ir prebiotikų – fermentacijos metu  susidariusių oligosacharidų ir įvairių augalinės kilmės maistinių skaidulų. 

Tad žarnyno mikrobiotai nereikia „laukti“, kol bakterijos pradės veikti – dalis jai reikalingų biologiškai aktyvių junginių jau yra susiformavę fermentacijos metu. Šie organiniai junginiai ir skaidulos gali būti naudojami žarnyno mikroorganizmų kaip paruoštas substratas, nepriklausomai nuo to, ar papildomai vartojamos gyvos bakterijos. Tai ypač aktualu situacijose, kai mikrobiotos įvairovė ir aktyvumas yra sumažėję, pavyzdžiui, po streso ar antibiotikų vartojimo,  ilgalaikės neteisingos mitybos ir pan. Kadangi tokiu atveju svarbu ne tik „papildyti“ bakterijų kiekį, bet ir palaikyti jų funkcinę veiklą. Plačiau apie produktą

Šaltiniai:

Hill C. Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology, 2014 

Gibson G.R. Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology, 2017 

Mohajeri M.H.  European Journal of Nutrition, 2018

Xu L. Frontiers in Pharmacology, 2022 – žarnyno mikrobiotos reguliavimas probiotikais ir prebiotikais