Vaikui skauda pilvą vasarą – kokios gali būti priežastys ir kaip su tuo susijusi mikrobiota?
Vasara – metas, kai tėvai dažniau girdi vaikus sakant: „man skauda pilvuką“. Ir visai nebūtina skristi į egzotines šalis, kad vaiko pilvukas imtų maištauti. Užtenka savaitgalio prie jūros ar kelių dienų prie ežero su bulvių traškučiais ir ledais vietoj įprasto pietų meniu, karštesnės dienos be papildomos stiklinės vandens – ir jau vakare girdite pažįstamą "mamyte, man skauda pilviuką". Dažnai manoma, kad pilvo problemas sukelia tik „egzotika“: naujas maistas, kelioniniai užkandžiai, svetimas vanduo, infekcijos ir panašiai. Tačiau mokslininkai nustatė, kad užtenka ir mažesnių pokyčių, tokių kaip pasikeitusi dienotvarkė, kad vaiko mikrobiota sureaguotų.
Mikrobiota gali pasikeisti greitai
Vienas dažniausiai cituojamų šios srities tyrimų – L. David ir kolegų 2014 m. darbas, publikuotas žurnale Nature, parodęs, kad staigus mitybos pokytis žarnyno bakterijų sudėtį gali pakeisti jau per 1–4 dienas. Tyrime dalyviams pereinant nuo augalinės prie gyvūninės mitybos, keitėsi ne tik žarnyno bakterijų santykis, bet ir jų aktyvumas. Vasarą panašus, tik švelnesnis, scenarijus vyksta kasdien: kitoks maistas stovykloje, greitas maistas kelyje, naminis maistas vietoje įprasto darželyje ar mokykloje, daugiau saldumynų, daugiau keptos mėsos ir nesveikų užkandžių, mažiau ar kaip tik daugiau daržovių ir vaisių. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad neigiama reakcija į mitybos pokytį įvyksta greitai, bet sugrįžimas „į normą“ gali užtrukti – kai kurie pokyčiai išlieka ilgiau, ypač jei pradinė mikrobiotos įvairovė nebuvo didelė. Vaikų žarnyno mikrobiota dar formuojasi, todėl į mitybos ir dienos režimo pokyčius ji reaguoja jautriau nei suaugusiojo.
Kelionės – atskiras stresas žarnynui
Tačiau vasarą keičiasi ne tik mityba. Mes daugiau keliaujame, sutrinka miego režimas, pasikeičia įprastas aktyvumas. Tai, kartu su laiko juostų kaita, veikia žarnyno motoriką. Dar pridėkime laikinai žarnyne „apsigyvenančią“ nepažįstamą mikroflorą, atkeliavusią su nauju maistu ir turime dažną keliautojo negalavimą – sutrikusį virškinimą ir tuštinimąsi bei pilvo pūtimą. Vaikams, kurių imuninė ir mikrobiotos sistema dar nėra tokia stabili kaip suaugusiųjų, šis disbalansas dažnai pasireiškia greičiau ir stipriau. Tad natūralu, kad tėvai ima ieškoti infekcinės ar apsinuodijimo maistu priežasties.
Ilgam išderina žarnyną
Infekcijos ir netinkamai laikomas maistas – dar vienas vasaros iššūkis. Karštuoju metų laiku maistas sugenda greičiau, o piknikas gamtoje ar kelios valandos be šaldytuvo padidina apsinuodijimo tikimybę. Tad bakterinė ar virusinė infekcija (rotavirusas, norovirusas, salmonelė, kepenų lazdelė ir kt.) tikrai gali sukelti pilvo skausmą. Tyrimai rodo, kad tokia infekcija žarnyno mikrobiotą sutrikdo gerokai stipriau nei paprastas mitybos pokytis: sumažėja bendra bakterijų įvairovė, sutrinka naudingų bakterijų ir oportunistinių rūšių pusiausvyra, o pilnas mikrobiotos atsistatymas po ūmaus viduriavimo gali užtrukti savaites, ypač jei buvo skirti antibiotikai.
Kaip apsisaugoti nuo infekcijos vasarą
Dauguma vasaros virškinimo infekcijų galima lengvai išvengti laikantis elementarios higienos: kruopštus rankų plovimas prieš valgį ir po tualeto, švarus, gerai termiškai apdorotas maistas, nevartoti ilgai gamtoje ar automobilyje palikto maisto (ypač mėsos, majonezo padažų, pieno produktų), švarus geriamas vanduo kelionėse, vaisių ir daržovių plovimas. Taip pat vengti vandens patekimo į burną ar nurijimo baseinuose ir natūraliuose vandens telkiniuose.
Kad pilvukas vasarą nenukentėtų
Kad išvengtumėte staigių mikrobiotos „sukrėtimų“, nebūtina laikytis griežtos dietos. Užtenka kelių paprastų principų:
• kelionėje ar stovykloje mitybą keisti palaipsniui, o ne staigiai;
• į kasdienį meniu įtraukti pakankamai skaidulų iš daržovių ir vaisių, (skaidulos – maistas naudingoms bakterijoms);
• išgerti pakankamai vandens – karštyje vandens poreikis didėja, o jo trūkumas lėtina žarnyno peristaltiką ir gali sukelti vidurių užkietėjimą;
• riboti cukraus, užkandžių ir kepto maisto kiekį.
Fermentuotas maistas – proga, kurią siūlo vasara
Dar vienas svarbus veiksnys, padedantys žarnyno mikroflorai – fermentuotas maistas. Kefyras, natūralus jogurtas, rauginti kopūstai, šviežiai rauginti agurkai ar kombuča pilni gyvų bakterijų ir jų medžiagų apykaitos produktų. Vasara – tinkamiausias metas jų valgyti daugiau ne tik todėl, kad turime gausų šviežių vietinių produktų pasirinkimą, bet ir todėl, kad šiltuoju sezonu dažnai norisi lengvesnio ir neriebaus maisto.
Kai natūralaus maisto neužtenka arba norima papildomo palaikymo, pavyzdžiui, prieš ar po kelionės, antibiotikų kurso ar tiesiog neramesnio virškinimo laikotarpio, vertėtų pagalvoti apie papildomą pre-, pro- ar postbiotikų pasirinkimą.
Kiekvienas jų veikia skirtingai:
• probiotikai (gyvos bakterijos, pvz., Lactobacillus, Bifidobacterium padermės) laikinai papildo esamą mikrobiotą;
• prebiotikai (skaidulos, oligosacharidai) tarnauja kaip „maistas“ jau žarnyne gyvenančioms naudingoms bakterijoms;
• postbiotikai – bakterijų medžiagų apykaitos produktai (trumpos grandinės riebalų rūgštys, organinės rūgštys, fermentai) veikia žarnyno gleivinę ir mikrobiotos pusiausvyrą.
Dr.Ohhira fermentuotas augalinis ekstraktas sujungia abu aukščiau minėtus veiksnius – ir fermentaciją, ir pro-/pre-/postbiotikų derinį.
Japonijoje sukurtas produktas gaminamas penkerius metus trunkančios natūralios fermentacijos būdu iš iš 15 skirtingų augalų: daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūros dumblių, fermentuotų kartu su 12 rūšių probiotinių kultūrų. Fermentacijos procesas atkartoja natūralius žmogaus virškinimo sistemos procesus: perdirbdamos ir virškindamos skaidulines medžiagas iš augalų, probiotinės bakterijos gamina įvairius komponentus (postbiotinius metabolitus): trumpos grandinės riebalų rūgštis, organines ir amino rūgštis, polifenolius ir pan. Ilga fermentacija natūralioje temperatūroje užtikrina pačių stipriausių bakterijų išlikimą.
Produktas yra supakuotas į maišelius, kuriuos lengva pasiimti su savimi, gali būti laikomas kambario temperatūroje ir yra patogus vartoti kelionėje.
Šaltiniai: