01/29/2026

Sloga, peršalimas ir žarnyno sveikata – kaip jie susiję?

Visi

Keičiantis orams dažnas pastebi, kad sloga ir peršalimo simptomai tampa dažnesni. Nors šie negalavimai tiesiogiai siejami su viršutinių kvėpavimo takų gleivinėmis, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad svarbų vaidmenį čia atlieka ir žarnyno mikrobiota. Tad kaip sloga ir peršalimas susijęs su žarnyno sveikata?

Žarnynas – imuniteto „mokykla“

Apie 70 % imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne. Šioje srityje imunitetas „mokosi“ atpažinti mikroorganizmus ir reguliuoti atsaką į aplinkos veiksnius.

Žarnyno mikrobiota – tai trilijonai bakterijų, kurios padeda palaikyti gleivinių vientisumą ir tinkamą imuninės sistemos veiklą.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad mikrobiotos įvairovė yra susijusi su geresne gleivinių barjerine funkcija, o kartu ir apsauga nuo virusų bei bakterijų.

Kaip žarnyno mikrobiota siejasi su sloga?

Gleivinės (nosies, gerklės, virškinamojo trakto) yra pirmasis apsaugos barjeras nuo virusų ir kitų patogenų. Sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai gali keistis gleivinės vientisumas ir jos gebėjimas apsaugoti nuo mikroorganizmų.

Nustatyta, kad:

• žarnyno mikrobiotos pokyčiai gali paveikti imuninės sistemos atsaką viršutiniuose kvėpavimo takuose;

• tam tikros probiotinės bakterijos gali padėti palaikyti gleivinių barjerą ir normalią imuninės sistemos veiklą.

Kas gali sutrikdyti mikrobiotos pusiausvyrą?

Dažniausiai minimi šie mikrobiotos įvairovę mažinantys veiksniai:

• antibiotikų vartojimas,

• sunkios ar dažnos infekcijos,

• lėtinis stresas,

• netinkama mityba, mažas skaidulų kiekis,

• miego trūkumas.

Kada verta atkreipti dėmesį į mikrobiotą?

Jei pastebite, kad:

• sloga ar gerklės perštėjimas kartojasi dažniau,

• organizmui sunkiau atsigauti po sezono pokyčių,

• dažniau jaučiatės pavargę, sutrikęs virškinimas.

Tai gali būti ženklas, kad jūsų mikrobiotai reikia daugiau dėmesio. Geriausia pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių – mitybos, skaidulų kiekio didinimo, pakankamo miego, streso mažinimo. Tyrimai rodo, kad įvairi ir skaidulomis turtinga mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti mikrobiotos įvairovę.

Fermentuoti maisto produktai

Kalbant apie sveiką ir subalansuotą žarnyno mikroflorą dažniausiai kartu vartojamas žodis – fermentacija.

Natūralūs fermentuoti produktai (pvz., raugintos daržovės, kefyras, jogurtas, įvairūs fermentuoti gėrimai) yra tradiciškai vartojami daugelyje kultūrų. Moksliniai straipsniai rodo, kad tokie produktai gali prisidėti prie mikrobiotos įvairovės didinimo, nes juose natūraliai susidaro gyvi mikroorganizmai ir fermentacijos metu atsiranda biologiškai aktyvios medžiagos.

Svarbu pažymėti, kad ne visi fermentuoti produktai turi vienodą poveikį, o jų sudėtis gali labai skirtis priklausomai nuo gamybos būdo, laikymo ir terminio apdorojimo.

Skaidulos – „maistas“ gerosioms bakterijoms

Moksliniai tyrimai pabrėžia dar vieną svarbų mitybos lementą – skaidulos yra būtinos mikrobiotos pusiausvyrai. Jos nėra virškinamos žmogaus fermentais, tačiau yra fermentuojamos žarnyno bakterijų, kurios šio proceso metu gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Šios medžiagos siejamos su normalia žarnyno barjerine funkcija ir gleivinių palaikymu.

Dėl šios priežasties sveika mikrobiota neatsiejama nuo:

• daržovių,

• pilno grūdo produktų,

• sėklų ir kitų skaidulų šaltinių.

Fermentuoti maisto papildai

Nors subalansuota mityba yra sveikos mikrobiotos pagrindas, tačiau šiuolaikinė maisto pramonė bei pasikeitę mitybos įpročiai ne visada ją užtikrina, tad tam tikrais gyvenimo etapais vien mitybos gali nepakakti. Pavyzdžiui:

• po antibiotikų vartojimo,

• po persirgtų infekcijų,

• esant ilgalaikiam stresui,

• kai mityba ribota ar nepakankamai įvairi.

Tokiais atvejais kaip pagalba tinkamos mikrobiotos palaikymui gali būti įtraukiami ir maisto papildai su postbiotikais, prebiotikais ir probiotikais. Ypač jei jų fermentacija trunka ilgą laiką.

Tyrimai nustatė, kad ilgos fermentacijos metu susidaro ne tik gyvos bakterijos, bet ir:

• postbiotikai (fermentacijos metabolitai),

• organinės rūgštys,

• polifenoliai ir kitos bioaktyvios medžiagos.

Šios medžiagos gali sąveikauti su žarnyno mikrobiota net ir tada, kai dalis bakterijų neįsitvirtina ilgam laikui. Dėl to kai kurie mokslininkai pabrėžia kompleksinio pre-post-pro biotikų poveikio svarbą, o ne vien bakterijų kiekį.

Kaip vienas iš tokio komplekso pavyzdžių – Dr. Ohhira fermentuotas ekstaktas. Jo gamybos metu skaidulinės medžiagos iš 15 skirtingų augalų: daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūros dumblių kartu su probiotinėmis kultūromis fermentuojamos 5 metus.

Jo išskirtinumas siejamas su:

• daugiakomponente fermentacija,

• probiotikų, prebiotikų ir postbiotikų deriniu,

• natūraliu fermentacijos procesu.

Ilgos fermentacijos metu mikroorganizmai pamažu skaido augalinės kilmės žaliavas, todėl susidaro sudėtingas bioaktyvių medžiagų kompleksas, padedantis palaikyti mikrobiotai palankią aplinką. Susidariusios prebiotinės medžiagos gali būti naudojamos žarnyno bakterijų metabolizmui, o postbiotiniai junginiai prisideda prie žarnyno gleivinės būklės palaikymo.

Tai ypač svarbu keičiantis sezonams, kai organizmas dažniau susiduria su virusais ir kitais išoriniais veiksniais, o mikrobiota patiria didesnį krūvį dėl streso, sezoniškumo ar mitybos pokyčių.

Plačiau apie Dr.Ohhira fermentuotą ekstraktą: