Vaikas dažnai serga. Ar visada reikia stiprinti imunitetą?

Įsibėgėjęs ruduo daugumą įsuka į peršalimų ir įvairių ligų karuselę. „Dažnai tėvai, vos pajutę pirmuosius simptomus ar išgirdę vaiką šniurkščiojant nosytę, ima save kaltinti: galbūt ir vėl nepakankamai sustiprino vaiko imunitetą, galbūt jis per mažai valgė daržovių, o gal vartojo neveiksmingus vitaminus“, – patirtimi dalijasi vaikų gydytoja dr. Indrė PLĖŠTYTĖ ir priduria: imuniteto stiprinimas – ne visada teisinga išeitis.
Imuninės sistemos galaktika
„Imuninė sistema – milžiniška ir sudėtinga galaktika, kurioje turi sutarti, sugyventi ir kartu darniai veikti daugybė skirtingų pasaulių. Tai ir imuninės sistemos organai, ir milžiniški kiekiai imuninių ląstelių, ir cheminių junginių, o kur dar gerosios bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys kūnuose. Kad būtume apsaugoti nuo iš aplinkos į organizmą patekusių kenksmingų mikroorganizmų bei savo pačių klaidų, imuninei sistemai reikia šiuos skirtingus pasaulius suderinti ir priversti dirbti išvien“, – vaizdžiai aiškina gydytoja ir nuramina: imuninė sistema bręsta kartu su vaiku, todėl jei jis nesirgs, neišmoks ir pasveikti. Tik ligos metu imunitetas mokosi sukelti uždegimą, tinkamai sureguliuoti visų imuninės sistemos komponentų veiklą taip, kad viskas vyktų kaip „per sviestą“.
(Ne)stiprinti imunitetą
I.Plėštytė neslepia dažnai sulaukianti klausimo: „Ar imuniteto stiprinimas tikrai naudingas?“ atskleidžia, kad išgirdus tokį klausimą taip pat norisi atsakyti klausimu: „O kurią imuninės sistemos dalį norite sustiprinti? Ir kodėl manoma, kad ją reikia stiprinti?“
Pastaruoju metu gydytoja pastebi itin daug vaikų, kuriems imuninės sistemos stiprinti visai nereikia. „Ji jau yra per stipri ir pernelyg įjautrinta, – sako gydytoja. – Pavyzdžiui, alergiško vaiko. Juk pats alergijos apibūdinimas jau viską ir pasako – tai per didelis ir iškreiptas imuninės sistemos atsakas į alergeną.“ I. Plėštytės-Būtienė pastebi, kad alergiškų vaikų nuolat vis daugėja ir perspėja, kad, jei alergijos simptomai nėra kontroliuojami, į aplinkos dirgiklius ar mikrobus tokių vaikų imunitetas taip pat reaguoja per stipriai.
„Arba jei vaikui padidėję adenoidai, tonzilės, kaklo limfmazgiai. Limfinio audinio išvešėjimas parodo, kad imuninė sistema veikia itin aktyviai ir limfmazgiuose vyksta intensyvi imuninių ląstelių gamyba. Jei ji tokia intensyvi, vaikas tik ir ieško, kur tą aktyvumą išnaudoti. Deja, kalti lieka patys nekalčiausi virusai ar bakterijos, esančios aplinkoje. Ir vietoj to, kad vaiko imuninė sistema su nauja liga susidorotų tinkamai, ramiai, subalansuotai, mikrobą pradeda naikinti chaotiškai ir pernelyg audringai“, – pasakoja specialistė.
Mikrobiotos pagalba
Imuninei sistemai nuraminti į pagalbą galima pasitelkti mikrobiotos pasaulį, jos reikšmė imuninės sistemos formavimuisi mokslininkų jau senai nustatyta. Gydytojos teigimu, bakterijos, gyvenančios organizme, ypač žarnyne, ne tik padeda sureguliuoti virškinimo veiklą, bet ir moko vaiko imuninę sistemą atpažinti draugiškus ir pavojingus mikrobus. Subalansuota ir įvairi mikrobiota nepalieka vietos ligas sukeliantiems mikrobams, konkurenciniu būdu juos pašalina, be to, padengia žarnyno bei kvėpavimo takų gleivines ir taip saugo nuo jų pažeidimo.
Imuninės sistemos moduliatoriai
„Kadangi bakterijos – gyvi organizmai, nustatyta daugybė cheminių junginių – postbiotikų – kuriuos jos išskiria. Patekę į organizmą postbiotikai dalyvauja įvairiausiuose imuninės sistemos veiklos procesuose ir juos reguliuoja“, – pasakoja I. Plėštytė-Būtienė ir pabrėžia, kad pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas ir prebiotikams.
Anksčiau buvo manyta, kad prebiotikai – tai tik nevirškinamos mūsų fermentų skaidulos, kurios yra maistas bakterijoms ir pagalba tuštinimosi proceso reguliavimui. Ir tai tiesa – maistas, pripildytas skaidulų, t. y. prebiotikų, aktyvuoja žarnyną ir saugo nuo vidurių užkietėjimo ir lėtinių uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo, tačiau be šių funkcijų apie prebiotikus kalbama ir kaip imuninės sistemos moduliatorius. Jau nustatyta, kad prebiotikai gali tiesiogiai paveikti žarnyno mikrofloros bakterijų kiekį ir sudėtį, o esant disbiozės (mikrobiotos disbalanso) simptomams, tokiems kaip pilvo pūtimas, skausmas, pilnumo jausmas pilve, nereguliarus tuštinimasis, išauga rizika dažnoms kvėpavimo takų infekcijoms.
Žarnyno ir kvėpavimo sistemos simbiozė
Pasak vaikų gydytojos, žarnynas ir kvėpavimo sistema – itin glaudžiai susiję. Sutrikus mikrobiotai žarnyne, sutriks ir apsauginės mikrobiotos funkcijos kvėpavimo takuose. Prebiotikai taip pat tiesiogiai veikia visą imuninę sistemą, nepriklausomai net nuo mikrobiotos. „Įvairių rūšių prebiotinės skaidulos per žarnyno epitelio ir imunines ląsteles reguliuoja imuninį atsaką visame organizme: kai reikia paslopina pernelyg audringą uždegimą, kai reikia, jį suaktyvina ir sureguliuoja imuninių ląstelių veiklą“, – pasakoja I. Plėštytė ir pataria: supratus, kad vaiko imuninė sistema pernelyg įsijautrinusi ir išsiderinusi, pagalbos kreiptis į pre, pro ir postbiotikus.
Ji rekomenduoja Dr.OHHIRA® fermentuotą augalinį ekstraktą, kurio sudėtyje yra itin didelis kiekis skaidulinių medžiagų, t. y. prebiotikų iš 15 skirtingų augalų (daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūros dumblių), fermentuotų kartu su probiotinėmis kultūromis ir to paties prekinio ženklo probiotikus, kurių sudėtyje yra 12 rūšių draugiškų organizmui aktyvių bakterijų. „Kadangi šie probiotikai yra aktyvūs, kapsulėse esantys postbiotikai iš karto pradeda veikti ir moduliuoti imuninę sistemą“, – sako gydytoja. Pasak jos, imuninė sistema mokosi visą gyvenimą: nuo pat naujagimystės iki gilios senatvės, todėl vaikams svarbu padėti pamokyti imuninę sistemą tvarkingai ir be panikos sutikti ligas sukeliančius mikrobus ir pasakyti jiems tvirtą „ne“.