Sveikas žarnynas ir imunitetas

Virškinimo sistemos ligos

Jeigu sutrikdoma mikrofloros pusiausvyra (vadinama disbiozė), tai gali pakenkti žarnynui ir imuninei bei virškinimo sistemai. Dėl disbiozės gali išsivystyti daugybė ligų:

Infekcinis ir su antibiotikais susijęs viduriavimas (ASV)

Infekcinį viduriavimą paprastai sukelia mikrobinė infekcija, kuriai nustatyti reikia laiko. Iki šiol tai labiausiai paplitęs rimtas virškinimo sistemos sutrikimas. Su antibiotikais susijęs viduriavimas paprastai atsiranda dėl antibiotikų, kurie „žudo“ tiek gerąsias bakterijas, tiek patogenus, vartojimo. Abiem atvejais sumažėja mikroflora ir gali pablogėti virškinimo procesas, todėl žmogus pradeda viduriuoti ir (arba) suserga antrinėmis infekcijomis.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

Tai yra funkcinis žarnyno sutrikimas, pasireiškiantis vidurių pūtimu, pilvo skausmu, viduriavimu ir (arba) vidurių užkietėjimu.

Kandida

Kandidamikozė (kandidos išvešėjimas) buvo nustatyta Amerikoje praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Žmogaus žarnyne paprastai yra nedidelis kiekis mieliagrybių, kuriuos kontroliuoja subalansuota mikroflora. Jeigu mikrofloros pusiausvyra sutrikdoma, mieliagrybių forma gali pasikeisti ir jų sporos prisitvirtinti prie žarnų sienelių. Tada organizme pasireiškia įvairūs simptomai, kaip antai pienligė, cistitas, grybelinės infekcijos, alergijos, raumenų skausmai ir pan.

Uždegiminė žarnų liga (UŽL)

Tai bendrinis opinio kolito (OK) ir Krono ligos, kurios pasireiškia lėtiniu žarnyno uždegimu, pavadinimas. Opinis kolitas pažeidžia storąjį žarnyną ir (arba) tiesiąją žarną, o Krono liga gali pasireikšti bet kur virškinimo trakte, bet dažniausiai terminaliniame klubinės žarnos gale ir (arba) storajame žarnyne.

Atopinė egzema

Tai odos uždegimas, kuris atsiranda nereguliariai, dažnai kaip atsakas į nusilpusią imuninę sistemą.

Laktazės trūkumas / laktozės netoleravimas

Suaugusiųjų laktozės trūkumas yra dažniausiai sutinkamas iš visų fermentų trūkumų. Daugiau kaip pusė pasaulio suaugusiųjų gyventojų netoleruoja laktozės(1). Laktozės netoleruojantys žmonės negali pasigaminti pakankamai laktazės, kad galėtų virškinti maistą, kurio sudėtyje yra laktozės. Todėl laktozė pasilieka žarnyne ir atsiranda viduriavimas, vidurių pūtimas ir pilvo skausmai.

 Probiotikai padeda išlaikyti sveiką žarnyną

Normalioje žmogaus organizmo mikrofloroje yra maždaug 1014 mikroorganizmų – arba 100 000 000 000 000 – daugiau kaip 400 žinomų padermių, kurios atlieka šias funkcijas:

•  padeda apsisaugoti nuo patogenų – kadangi gerosios bakterijos geriau prisitaikę prie žemo pH žarnyno aplinkos(1,2), užkertamas kelias patogenams įsitvirtinti;
•  padeda palaikyti imuninę sistemą – stimuliuoja su žarnynu susijusio limfoidinio audinio vystymąsi;
•  gamina vitaminus – B grupės vitaminus ir vitaminą K3;
•  virškinimo ir rezorbcijos – skaido skaidulas į trumposios grandinės riebalų rūgštis.

 Autizmas

Pastaraisiais metais buvo nustatytas ryškus ryšys tarp virškinimo problemų ir autizmo (3,4).  Esminis faktorius, palaikantis normalų virškinimo traktą yra apie 1,5 kg jame gyvenančių naudingųjų bakterijų (5,6,7). Be jų mes tiesiog negalime būti sveiki. Sveiko žarnyno funkcijos, mokslininkams žinomos labai senai, yra daugialypės ir darančios didelę įtaką.
 

Normalių subalansuotų žarnyno bakterijų vaidmuo (žarnyno floros) sveikam vaikui:

• Įprasta žarnyno flora turi apsauginį vaidmenį prieš invazinius patogeninius mikroorganizmus. Ji gamina į antibiotikus panašią substanciją, kuri padeda ištirpinti virusų ir bakterijų lipidų membraną.
• Jos vaidina svarbų vaidmenį virškinime ir maistinių medžiagų pasisavinime.
• Jos sintetina įvairias amino rūgštis, vitaminą K, pantoteno rūgštį (vitaminą B5), tiaminą (vitaminą B1), riboflaviną (vitaminą B2), niaciną (vitaminą B3), folio rūgštį (vitaminą B9), piridoksiną (vitaminą B6) ir ciankobalaminą (vitaminą B12).
• Padeda perdirbti tulžies rūgštį ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje.
• Vaidina pagrindinį imunomoduliatoriaus vaidmenį, skatindamos antikūnių gamybą, interferono sintezę.

Šis mikroskopinis pasaulis mūsų žarnyne yra gerai organizuotas. Sveikuose žmonėse  dominuoja "gerosios" bakterijos, kurios nuolat kontroliuoja daugybę patogeninių- “blogųjų” bakterijų. Mokslininkams dar nėra žinoma priežastis, dėl ko pas autizmu sergančius vaikus žarnyno flora yra nepakankama (3,4).Kuomet efektyvus probiotikas patenka į žarnyną, laikui bėgant jis padeda išvalyti "bloguosius" mikrobus ir atkurti normalų virškinimo traktą.
 

Idealus probiotinis produktas 

Idealaus probiotinio produkto savybės:

• daugybė bakterijų padermių - probiotiniam virškinimo trakto poveikiui;
• atsparumas rūgščiai terpei - probiotinių mikroorganizmų gyvybingumo virškinimo trakte užtikrinimui;
• didelis kiekis gyvybingųjų mikroorganizmų - gerųjų bakterijų kolonijų padidinimui;
• ilgas galiojimo laikas ir atsparumas temperatūrinei kaitai (iki 25˚C).

Nuorodos

1. Adolfsson O, Meydani SN, Russell RM (2004). Yoghurt and gut function. Am. J. Clin Nutr. 80:245-56.
2. Macfarlane S and Macfarlane GT (2003). Food and the Large Intestine. In: Fuller R and Perdigon G, eds. Gut Flora, Nutrition, Immunity and Health. Blackwell Publishing, Oxford, pp. 24–51 2003.
3. Rimland B., “New hope for safe and effective treatments for autism”, Autism Research Review International, 8:3, 1994.
4. Shaw W., Biological Treatments for Autism and PDD, 1998. ISBN 0-9661238-0-8
5. Cummings J.H., Macfarlane G.T. (1997), “Role of intestinal bacteria in nutrient metabolism”, (Review) (104 refs), Journal of Parenteral & Enteral Nutrition, 1997, 21(6):357-65.
6. Cummings J.H., Macfarlane G.T. (1997). “Colonic Microflora: Nutrition and Health”, Nutrition, 1997, vol.13, No.5, 476-478.
7. Finegold S.M., Sutter V.L., Mathisen G.E. (1983), Normal indigenous intestinal flora in: Human intestinal flora in health and disease (Hentges D.J., ed), pp3-31. Academic Press, London, UK.

Šaltinis: www.manosveikata.lt